Energijos vartojimo efektyvumo poveikis ekonomikų ir bendruomenių vystymuisi
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau suvokia energijos vartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Atsakant į šiuos iššūkius, energijos vartojimo efektyvumo svarba ženkliai išaugo. Padidėjęs efektyvumas užtikrina mažesnį energijos vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kas yra kritiškai svarbu aplinkos apsaugai bei gyvenimo kokybės gerinimui. Be to, veiksmai, lemiantys energijos vartojimo efektyvumą, gali padėti užtikrinti vienodą prieigą prie energijos paslaugų. Pagerintas energijos paslaugų prieinamumas ir įperkamumas mažas pajamas gaunantiems bei atskirtyje gyvenančioms grupėms turi teigiamą ekonominį ir socialinį poveikį visuomenei.
Energijos vartojimo efektyvumas (EVE) gali būti pasiektas įvairiais būdais: naudojant efektyvesnes technologijas, modifikuojant esamų pastatų dizainą bei keičiant individualų elgesį. EVE mažina iškastinio kuro paklausą ir kitas susijusias emisijas bei prisideda prie ribotų ir vis brangesnių gamtinių išteklių, tokių kaip anglis, nafta ir gamtinės dujos apsaugos. Todėl energijos sąskaitos gali sumažėti, tuo pačiu metu padidinant disponuojamąsias pajamas ir galimai skatinant ekonomiką bei kuriant naujas darbo vietas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į teigiamą poveikį visuomenės sveikatai, nes mažesnė energijos infrastruktūros, tokių kaip elektrinės ar elektros perdavimo linijos, paklausa lemia mažesnį oro užterštumą.
Ekonominė politika atlieka kritinį vaidmenį skatinant energiją tausojantį elgesį ir investicijas, siūlydama paskatas ir šalindama kliūtis. Tokios politikos pavyzdžiai apima mokesčių lengvatas energiją taupantiems produktams ir subsidijas atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Šie veiksmai gali sumažinti atsinaujinančių technologijų kainas, užtikrindami jų prieinamumą bei platesnį paplitimą, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir gerinant energetinį saugumą.
Politinės iniciatyvos, skirtos energijos vartojimo efektyvumui gerinti, taip pat gali prisidėti prie klestinčios ekonomikos kūrimo. Energiją taupančių produktų gamyba ir montavimas gali daryti įtaką darbo vietų skaičiui. Mažesnės energijos sąnaudos ir didesnis verslo patrauklumas potencialiems investuotojams yra papildomi energijos vartojimo efektyvumo privalumai, kurie gali padidinti konkurencingumą ir skatinti inovacijas, remiant naujų energiją taupančių technologijų tyrimus ir plėtra.
Ryšys tarp klestinčios ekonomikos ir sumažinto energijos vartojimo yra abipusiškas. Ekonominė politika palaiko energijos vartojimo efektyvumą, o energijos vartojimo efektyvumas atsilygindamas palaiko ekonomikos augimą ir plėtrą, mažindamas kainas, didindamas konkurencingumą bei kurdamas naujas darbo vietas. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, energijos intensyvumas ir darbuotojų produktyvumas yra tik keli ekonomikos augimo rodikliai, kurie gali atsirasti įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones.
Globalus energetikos politikos kontekstas
Energijos vartojimo efektyvumas visame pasaulyje tampa vis įtakingesniu elementu, didinančiu energetinį saugumą, prieinamumą bei skatinančiu perėjimą prie švarios energijos. Nepaisant reikšmingų politikos pastangų, pasaulinio energetinio intensyvumo pagerėjimo tempas 2023 metais sumažėjo nuo 2% 2022 iki 1,3% (IEA) 2022 metais. Sulėtėjimo priežastis yra energijos paklausos padidėjimas 1,7% 2023 metais, palyginti su 1,3% ankstesniais metais.
Reikšminga pažanga kai kuriuose regionuose
Nepaisant pasaulinio energetinio intensyvumo pagerėjimo tempo sulėtėjimo visame pasaulyje, kai kurie regionai pasiekė išskirtinių rezultatų dėl lemiamų politikos veiksmų, didesnių investicijų ir vartotojų elgesio pokyčių. Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Korėja, Turkija ir Jungtinė Karalystė užregistravo reikšmingą pažangą, pradedant nuo 4% iki pat 14%. Dėl didelių energijos kainų ir klimato kaitos Europoje energijos intensyvumas 2023 metais pagerėjo 5%, o Jungtinėse Valstijose – 4%.
Nuo 2022 m. prasidėjusios energetikos krizės, šalys, atsakingos už 70% pasaulinės energijos paklausos, įvedė arba žymiai sustiprino energijos vartojimo efektyvumo politiką. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą nuo 2020 m. išaugo 45%, stipriai padidėjus elektrinių transporto priemonių ir šilumos siurblių pardavimams. IEA nurodo, kad norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, pasaulinis metinis energijos vartojimo efektyvumo pagerėjimo tempas turi padvigubėti iki daugiau nei 4% iki 2030 m.
Iššūkiai siekiant šių tikslų
Pagrindiniai iššūkiai siekiant šių tikslų yra ilgalaikių investicijų ir struktūrinių pokyčių poreikis daugelyje ekonomikos sektorių. Senų, neefektyvių technologijų pakeitimas naujais, efektyvesniais įrenginiais užtrunka, todėl gali vėluoti pastebimas energijos taupymas nacionaliniu lygmeniu. Nepaisant to, nuoseklus energijos vartojimo efektyvumo politikos ir standartų įgyvendinimas gali lemti reikšmingą taupymą ir padėti sumažinti pasaulinę iškastinio kuro paklausą artimiausiais metais. Norint pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų lygį iki 2050 m., pasaulis turi paspartinti pastangas siekiant energijos vartojimo efektyvumo, kuris yra itin svarbus norint pasiekti klimato tikslus.
Šilumos siurblių ir elektrinių transporto priemonių pardavimų augimas
Per pirmąjį 2023 m. pusmetį šilumos siurblių pardavimai Vokietijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje padidėjo 75%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tiek elektriniai automobiliai, tiek šilumos siurbliai perkelia energijos suvartojimą į elektros energiją, kuri vis dažniau gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tuo pačiu suvartodami žymiai mažiau galutinės energijos nei įprasti automobiliai ar dujiniai katilai. Vartotojai dabar turi geresnes pasirinkimo galimybes renovuojant namus ar perkant naujus automobilius, atverdami naujas energijos vartojimo efektyvumo galimybes.
Pasaulinės benzino ir dyzelino Vvromų transporto priemonių pardavimų tendencijos
Pasauliniai benzino ir dyzelino automobilių, motociklų ir sunkvežimių pardavimai pasiekė piką 2017, 2018 ir 2019 metais (Policy Commons). Pasaulinė benzino paklausa, daugiausia naudojama keleiviniams automobiliams, pasiekė piką ir stabilizavosi 2023 metais, siekdama apie 27 milijonus barelių per dieną. Nacionaliniu lygmeniu 93 iš 146 šalių, suvartojančių 60% viso benzino, jau pastebėjo paklausos piką, stabilizaciją arba mažėjimą.
Gamtinių dujų paklausa šildymo sektoriuje
Pagrindinėse šildymo šalyse visame pasaulyje gamtinių dujų paklausa būsto sektoriuje pasiekė piką, stabilizavosi arba mažėja 34 iš 78 šalių, kurios sudaro pusę visos paklausos. Europoje gamtinių dujų paklausa būsto ir komerciniuose sektoriuose 2022 metais sumažėjo daugiau nei 15% palyginti su ankstesniais metais, daugiausia dėl aukštų kainų po Rusijos invazijos į Ukrainą. Nors 40% šio sumažėjimo galima priskirti palyginti švelniai žiemai, daugiau nei pusė atsirado dėl įvairių dujų taupymo priemonių, įskaitant paklausos mažinimą ir efektyvumo gerinimą.
Petros Tovmasyan
Šaltiniai:
Review Energy Efficiency and Economic Policy: Comprehensive Theoretical, Empirical, and Policy Review by Muhammad Mushafiq, Muzammil Muhammad Khan Arisar, Hanan Tariq, and Stanislaw Czapp.
International Energy Agency (IEA): “Why is energy intensity progress lower in 2023 despite significant policy action?” – Analysis of policies and progress in energy efficiency in 2023. Available at: iea.org.
Policy Commons: “Energy Efficiency 2023” – Annual IEA report on global trends in energy efficiency, investments, policy, and technology. Available at: policycommons.net.
International Energy Agency (IEA): “Strong policy progress on energy efficiency seen in 2023, but meeting climate goals means moving faster” – Press release on global policy actions and investments in energy efficiency. Available at: iea.org.