Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) duomenimis, 1,3 milijardo tonų maisto prarandama arba iššvaistoma. Įsivaizduokite, kad Didžioji Gizos piramidė sveria tik apie 5,75 milijono tonų!
Maisto švaistymas prisideda prie bado ir maisto trūkumo visame pasaulyje, taip pat prie trijų planetų krizių:
Klimato kaita – maisto siuntimas į šiukšles, o paskui į sąvartyną prisideda prie maždaug 8–10 % pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Be to, kai kuriose šalyse įprastuose namuose naudojami kriauklėse esantys šiukšlių išmetimo įrenginiai, kurie susmulkina ir išsiunčia maisto likučius per nuotekų ir vandens valymo įrenginius, kurie vandeniui siurbti ir valyti sunaudoja daug energijos. Be ekologinio energijos švaistymo požiūrio, tai taip pat lemia didesnes sąskaitas už vandenį ir elektrą.
Biologinės įvairovės nykimas – pasaulinė maisto sistema, kaip žinome, yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis – nustatyta, kad žemės ūkis kelia grėsmę 86% rūšių, kurioms gresia išnykimas! Žemė naudojama monokultūroms, didėja poreikis gaminti daugiau ir pigesnio maisto, dėl kurio išplečiamas žemdirbystei naudojamos žemės kiekis, nepaliekant vietos kai kurių vietovių natūraliam ciklui.
Tarša – maisto auginimas, gabenimas ir pristatymas – tai įvairių įrankių, technikos ir pakuočių naudojimas. Visi jie galiausiai patenka į sąvartyną, vandenynus arba lieka lauke kaip mikroplastikas. Taip pat nėra jokios garantijos, kad laukuose ir transportavimui naudojama technika yra moderni, mažai teršiama ar nėra sandarumo.
Nuostoliai atsiranda visoje maisto sistemoje – nuo gamybos iki transporto ir pardavimo vietų, labai didelė jų dalis tenka vartotojams – asmenims ir namų ūkiams. Apskaičiuota, kad iššvaistome daugiau nei 570 mln. tonų.
Kokia galėtų būti išeitis?
UNEP tyrimai parodė, kad geriausia organinių maisto atliekų tvarkymo ir jų poveikio aplinkai mažinimo praktika yra kompostavimas:
- Komposto ruošimas namuose arba specialiose elektrinėse kai kuriose šalyse sumažina sąvartynų metano emisiją.
- Sumažinus maisto švaistymą, sumažėtų vartojimo poreikiai ir žemė gali būti grąžinta į saugomas teritorijas.
-Kompostas dirvai tręšti, taigi, maisto gamybai reikalingų maisto medžiagų grąžinimas atgal į dirvą, ne tik sumažina gamybos kaštus ir jų prieinamumą, bet ir mažina priklausomybę nuo cheminių trąšų bei kitų žemės ūkio sąnaudų. teršti aplinką.
- Didinkite informuotumą apie maisto atliekas ir kitas šiukšles – kaip ir daugelyje dalykų, pokyčius reikia atlikti mažais žingsneliais. Atskirdami maisto likučius geriau suprasite savo vartojimo įpročius, kurie gali padėti pakeisti jūsų gyvenimo būdą ir netgi sutaupyti pinigų!
Kiekvienas gali atsinešti savo indėlį prie stalo! Pradėkite maisto mažinimo kelionę – planuokite apsipirkimą ir valgymą, išmokite naujų receptų, ruoškite tik tai, ką galite valgyti
Norėdami patobulinti reikalus, galite patys kompostuoti arba atskirti organines atliekas, kurias kompostuotų jūsų šalies institucijos. Galite prisijungti (arba pradėti) savo bendruomenės kompostavimo iniciatyvą!
Peržiūrėkite vaizdo įrašą (nuorodą), kad sužinotumėte, kaip ir ką galite sukurti!
Šis straipsnis yra Erasmus+ projekto „Intensyvus energijos taupymas“ dalis. Projektu siekiama didinti 18-30 metų jaunuolių atsakomybę ir socialinį sąmoningumą ekologijos ir energijos taupymo klausimais. Įvairiomis veiklomis, tokiomis kaip interaktyvi mokomoji medžiaga, seminarai, susitikimai su ekspertais, projektas siekia skatinti jaunimo įsitraukimą, iniciatyvumą ir solidarumą sprendžiant aplinkosaugos problemas. Į energetikos krizę ir klimato kaitą orientuotas projektas siekia suteikti jaunimui galimybę dalyvauti socialinėje energijos taupymo kampanijoje. Sekite naujienas ir sužinokite daugiau apie šio projekto eigą!
