Susidūrimas su naujais iššūkiais skatina mane asmeniniame ir profesiniame gyvenime, todėl nusprendžiau savanoriauti ir padėti žmonėms su proto negalia. Šios patirties dėka pajaučiau būtinybę pakeisti mūsų požiūrį, mokymo bei mokymosi būdus pritaikyti ne tik šiai tikslinei grupei, bet ir apskritai naujoms kartoms, todėl pasirinkau pedagogo ir jaunimo darbuotojo kelią.
Jau daugiau nei 10 metų aktyviai dalyvauju tarptautinėje ir/ar neformaliojo mokymosi veikloje. Pasididžiuodama galiu teigti, kad turėjau galimybę pamatyti Europos solidarumo korpuso ir Erasmus+ programų veiklą iš skirtingų perspektyvų – kaip dalyvė, organizatorė ir koordinatorė. Be to, dirbdama mažose nevyriausybinėse organizacijose, turėjau galimybę dirbti su visais šių jaunimui skirtų projektų aspektais – nuo idėjų generavimo iki atskaitomybės ir paramos dalyviams. Būtent todėl gebu susieti ir efektyviai reaguoti į visų projekte dalyvaujančių poreikius.
Kadangi ilgą laiką gyvenau keliose šalyse, išsiugdžiau jausmą, kad esu tikras Europos pilietis - Europos be sienų ir apribojimų jaunimui. Tačiau tai taip pat privertė mane suprasti, kad šios galimybės vis dar nėra prieinamos visiems vienodai, todėl daugiausia dėmesio skiriu mažiau galimybių turinčių dalyvių įtraukimui.
Nebūtume to padarę be jų
