Skaitmeninė kultūra yra veiksmas, nurodantis, kaip mes, žmonės, bendraujame ir sąveikaujame su aplinka vis tobulėjant technologijoms (GDS, 2020). Tai apima tai, kaip mes panaudojome internetą ir naudojome mums pateiktus duomenis. Tokios svetainės kaip socialinės žiniasklaidos platformos ir įrenginiai, tokie kaip asmeniniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai, taip padidino duomenų srautus, kad galima teigti, kad technologijos ir skaitmeninimas vaidina svarbų vaidmenį daugelyje (jei ne visų) gyvenimo aspektų.
Skaitmeninės kultūros esmė yra susieti atvirieji duomenys (LOD), ty požiūris, jungiantis žmones ir mašinas. Tai leidžia patobulinti metaduomenis, kad būtų galima susieti ir pateikti ryšius tarp susijusių duomenų šaltinių. Dėl to tampa lengviau valdyti ir paskleisti duomenis įvairiose skaitmeninėse platformose, nes jos yra tarpusavyje susijusios. Todėl skaitmeninės kultūros augimui labai svarbu sukurti prasmę iš šių duomenų.
Nors anksčiau programinės ir techninės įrangos patobulinimai leido mums palyginti lengvai perduoti ir dalytis informacija, iki COVID-19 pandemijos tai niekada nebuvo svarbiausia. Kadangi didžiajai pasaulio daliai taikomi apribojimai likti namuose, įmonės perėmė skaitmeninę kultūrą, kad sukurtų daugiau horizontalių tinklų tarp darbuotojų ir leistų greičiau priimti sprendimus (GDS, 2020). Konferencijų platformos, tokios kaip „Zoom“ ir „Microsoft“ komandos, išaugo eksponentiškai, o vien tik „Zoom“ pajamos išaugo 30 kartų (Sherman, 2020). Taip pat kitos platformos, pvz., Apple Facetime, paprastai laikomos tam tikra socialinės žiniasklaidos forma, buvo pritaikytos veikti panašiai kaip Zoom, įskaitant kvietimų nuorodas tiems, kurie neturi Apple įrenginio (Tibken, 2021). Visa tai pabrėžia, kad skaitmeninė kultūra pergalvojo, kaip žmonės sąveikauja su erdve ir laiku, atkuriant erdvinius ir laiko sutrikimus, pergalvodama juos virtualiomis formomis (Allen, 2020).
Skaitmeninė kultūra turi ir kitų privalumų darbo vietoje. Kaip minėta anksčiau, tai griauna hierarchiją ne tik struktūriškai, bet ir individo mąstymo požiūriu, nes skaitmeninės kultūros perėmimas leidžia įmonės nariams mąstyti kolektyviai ir taip būti efektyvesniems (Lobo, 2019). Iš tiesų tūkstantmečiai ir GenZ pamažu atmeta idėją turėti „9–5“ darbo rutiną. Vietoj to, skaitmeninės kultūros dėka šios amžiaus grupės yra labai suinteresuotos būti naujoviškos darbo aplinkos dalimi, kurioje ji gali būti savarankiška. Jei tai daroma teisingai, darbuotojai gali jaustis daugiau nei 4 kartus labiau įsitraukę nei tie, kurie nepripažįsta skaitmeninės kultūros (Microsoft, 2021).
Šis projektas finansuojamas Erasmus+
