Mokymo programos „Troliai ir elfai skaitmeninio darbo su jaunimu šalyje“ apžvalga
Mokymo kursai, į kuriuos išdrįso mūsų lietuvių komanda, vadinosi „Troliai ir elfai skaitmeninio jaunimo darbo šalyje“. Asmeniškai aš nežinojau, ko iš to tikėtis, nes tai buvo mano pirmas kartas Erasmus+ mokymuose. Aš nežinojau apie tokius mokymo kursus ir ką tik pradėjau savanoriauti LGBT jaunimo psichikos sveikatos konsultacijose internete, tai atrodė puiki galimybė tobulinti savo įgūdžius ir įgyti papildomų mokymų šioje srityje. Kaip minima kurso metmenyse, mokymai „suteiks jaunimo darbuotojams įrankių ir išteklių, kad galėtų sėkmingai dirbti skaitmeniniame darbe su jaunimu kasdieniame gyvenime“, o tai puikiai atitiko mano savanorišką veiklą. Taip po paraiškų teikimo aš ir dar šeši lietuviai išsiruošėme į kelionę į Rabka-Zdrój – gražų pietų Lenkijos miestelį, įsikūrusį slėniuose ir kalvose, artėjančiose prie Gorce kalnų.
Labai anksti liepos 7 d. pradėjome kelionę iš Vilniaus. Iš pradžių baugino mintis apie ilgą kelionę automobiliu su dar šešiais nepažįstamais žmonėmis, bet po vieną, kai rinkome komandą per Lietuvą ir kirtome sieną, pokalbiai tapo šiek tiek kasdieniški, o nuobodulys padarė savo. Keliaudami savo kelionę pagardinome ilgais pokalbiais ir galvosūkiais, tačiau nuotykiai prasidėjo tik tada, kai vos už valandos kelio nuo Varšuvos sprogo viena iš padangų ir mes visiškai sustojome. Nepaisant to, mūsų komandos vaikinai pasinaudojo proga ir greitai jį pakeitė atsargine dalimi, kuri nuvežė mus į autoservisą Wyszków mieste.
Po remonto mūsų kelionė tęsėsi per Lenkijos kaimą, pravažiuodami Varšuvą ir kitus miestus. Artėjant prie Krokuvos nusprendėme sustoti, šiek tiek apžiūrėti miestą ir pasilikti pavakarieniauti.
Greitai atėjo vakaras, o iki Rabka-Zdrój tebebuvome valandos kelio, todėl grįžome į kelią, kad užbaigtume paskutinius savo labai ilgos ir nuotykių kupinos kelionės kilometrus ir tikslą pasiekėme apie vidurnaktį.
Tikslo vietoje mus pasitiko Barbara – mūsų koordinatorė ir užsiregistravę greitai nuėjome miegoti. Kitą rytą mus pasitiko šis vaizdas tiesiai už mūsų balkono.
Vešlus žalias privatus sodas ir graži vila, kurią savaitę vadinsite namais. Baigę pusryčius pradėjome nuo ledlaužio užsiėmimų ir vardų mokymosi žaidimų, kurie buvo tikrai naudingi, o retrospektyviai – labai svarbi mokymų dalis, nes paskatino bendrauti ir sukūrė bendrą saugią erdvę su kitais nariais.
Dienai tęsiantis, mes pritaikėme veiklas likusiai savaitės daliai, kad atitiktų mūsų individualius tikslus ir interesus, taip pat nustatėme tam tikras taisykles ir lūkesčius. Artėjant vakarui apžvelgėme kurso struktūrą ir kaip ji bus pakeista, ir sudarėme refleksijų grupes, kurios vėliau buvo panaudotos atsakant į klausimyną kiekvienos dienos pabaigoje. Naktį užbaigė lenkų kultūros naktis, kupina linksmybių ir malonumo visiems, suteikdama daugiau galimybių suartėti.
Antrą mūsų viešnagės dieną per garsiakalbius sugrojo mūsų „teminė daina“ arba grupės Chordettes – Lollipop parinkta daina ir pakvietė į bendrą kambarį. Mūsų mokymai prasidėjo ir buvome supažindinti su iššūkiais, susijusiais su darbu su jaunimu, bei su darbu su jaunimu susijusiomis politinėmis strategijomis. Toliau pateikiama statistika apie skaitmeninę prieigą ir tai, kaip jaunimas naudojasi internetu. Tęsiant savo dieną viena iš mūsų užduočių buvo sudaryti skaitmeninių įrankių, kuriuos būtų galima panaudoti norint efektyviau kurti ir platinti skaitmeninį turinį, sąrašą. Mes su Ieva bendradarbiavome ir rašėme apie Kahoot ir Sankymatic – programas, kurios, mūsų nuomone, yra nuostabios kuriant viktorinas ir atitinkamai rodant skaitmeninius duomenis. Mūsų vakarą užbaigė Lietuvos kultūros naktis, kupina tipiškų Lietuvos valgių, gėrimų ir šokių. Kadangi apie Kahoot kalbėjomės per dieną, nusprendėme sukurti vieną apie Lietuvą ir kultūriniam vakarui, įdiegę skaitmenines priemones, kurias išmokome praktikuoti.
Trečioji diena vėl prasidėjo nuo teorijos, bet greitai po pietų sekė lauko tyrimų veikla, naudojant GPS pagrįstą šiukšlių medžioklę visame Rabka-zdrój mieste. Mes leidomės į nuotykius po miestą ir skirtingose vietose mūsų apmąstymų grupėse turėjome diskutuoti jaunimo darbuotojų tema ir geriausiomis priemonėmis bei patirtimi, kaip tai suteikti. Vykdydami visas programas, mes naudojome kelis būdus, kaip įrašyti pagrindinius pokalbio taškus, pvz., tekstą, balso pastabas, vaizdo įrašus ir nuotraukas. Tai buvo smagi patirtis eksperimentuojant su įvairiais bendravimo ir duomenų įrašymo būdais.
Po užsiėmimo turėjome laisvą vakarą, kuriame daugelis nusprendėme praleisti šalia upės ir parko, toliau plėtodami tarpkultūrinį bendravimą ir pažindami įvairias kultūras.
Ketvirtoji projekto diena – apžvelgėme, ką sužinojome iš vakarykščių lauko tyrimų, tada pradėjome identifikuoti iššūkius, susijusius su darbu su jaunimu, apžvelgėme iššūkių sąrašą poromis ir nustatėme konkrečias problemas, kurias galvojame kiekvienoje kategorijoje. Vėliau apėjome tuos pačius sąrašus ir nustatėme galimus sprendimus. Pasibaigus veiklai, grupei pristatėme pagrindinius dalykus. Be to, kai kurios sritys buvo sutelktos siekiant daugiau informuotumo ir dėmesio, todėl sukūrėme diskusijų lenteles, kuriose dalyviams buvo leista laisvai klaidžioti po atitinkamas juos dominančias sritis ir prisijungti prie diskusijos, taip pat pareikšti savo mintis ir idėjas. Iš viso buvo penki stalai, ir man buvo pasiūlyta būti moderatoriumi, o ne Psichikos sveikatos lentelės dalyve – sritimi, kuri mane asmeniškai labai domina. Dar kartą pasibaigus veiklai, moderatoriams, įskaitant mane, buvo suteikta galimybė visus pagrindinius dalykus pasakyti likusiems dalyviams. Vakarą užbaigė ispanų kultūros naktis, leidžianti išbandyti Sangria ir Jamón, o kartu stebėti kitų dalyvių šokį iš Ispanijos Sevilijos regiono.
Penkta diena! Atsižvelgdami į prezidento rinkimus Lenkijoje, bandėme koreguoti ir kalbėti apie politiką ir politinį požiūrį į darbą su jaunimu. Po pietų, kai mūsų draugai lenkai išvyko į Krokuvą balsuoti, mums buvo suteikta laisva popietė ir nusprendėme nuvažiuoti prie kalnų ežero, vadinamo Morskie Oko. Kelionė į kalnus su nuostabiais vaizdais pakeliui. Atsidūrę viršūnėje pamatėme neprilygstamą gamtos grožį – nuostabius kalnus ir dar nematytą žaliai mėlyną atspalvį turintį ežerą. Vaizdai buvo fenomenalūs, taip pat ir atmosfera, atsižvelgiant į mūsų grupės dinamiką. Ten praleidome dieną, vertindami gamtą, vėsindami prie ežero ir pasisemdami patirties, skirdami laiko apmąstymams ir džiaugsmingai praleistu laiku. Artėjant vakarui nusileidome nuo kalno ir kirtome sieną, esančią netoliese, norėdami paragauti tradicinių ir tipiškų užkandžių bei gėrimų iš Slovakijos! Kai grįžome namo, badavome, tačiau dauguma restoranų buvo uždaryti. Galų gale radome atidarytą kebabinę, kuri užpildė mūsų skrandžius ir išsekusius, bet vis dar dainuodami pagal dainas automobilyje, grįžome į Rabka-zdrój.
Paskutinę dieną mes apibendrinome viską, ko išmokome, ir suskirstėme į tai, kaip galime tai pritaikyti savo asmeniniame ir profesiniame gyvenime. Mums buvo suteikta laisvė pasirinkti, su kuo dirbti, o Ieva taip pat domėjosi psichikos sveikatos sritimi, o Laura – skaitmeninio įrankio Padlet naudojimu, subūrėme grupę ir sukūrėme savo projektą. Kai baigėme ir pristatėme, surengėme jaunimo bilietų ceremoniją, o vėliau – atsisveikinimo vakarėlį.
Nežinau, kaip užbaigti šį projektą ar apibūdinti patirtas emocijas ir patirtį. Tai tikrai vienas nuostabiausių dalykų, nutikusių mano gyvenime, niekada nesitikėjau ir nemaniau, kad per savaitę galiu taip suartėti ir užmegzti ryšius su žmonėmis. Nesitikėjau, kad visos grupės atmosfera bus tikrai saugi erdvė – galimybė išreikšti save ir būti elgiamasi pagarbiai, turint laisvę būti savimi ir paleidžiant baimę būti teisiamam. Mes visi buvome tokie skirtingi, ir kiekvienas iš mūsų, būdami tame pačiame kambaryje, patyrėme skirtingą patirtį ir įgijome skirtingų įgūdžių. Aišku viena – neabejotinai visi grįžome iš patirties, turėdami tam tikrų pranašumų. Nesvarbu, ar tai būtų profesionalas, supažindinimas su skaitmeninių įrankių naudojimu turiniui kurti ir valdyti. Galbūt kai kurie iš mūsų patobulino savo anglų kalbos įgūdžius ar bendravimo įgūdžius apskritai. Kitiems tai galėjo būti darbas grupėje ir komandinis darbas, nekonkurencinga palankioje aplinkoje. Asmeniškai visa tai yra veiksniai, kurie prisidėjo prie mano patirties ten, tačiau manau, kad svarbiausias dalykas, kurį išmokau, yra tolerancija, gerumas ir žmonės, darantys gera pasauliui, egzistuoja ir yra šalia mūsų, tai suteikia vilties ir įkvėpimo daryti tas pats. Pasaulyje, kuriame mus užklupo pandemija, tapome tokie nutolę ir sunkiai galėjome užmegzti naujus ryšius – tai buvo vieta, kur buvo įrodyta, kad klydau, reikia laiko ir pastangų, kad pamatytume gėrį, kai esame bombarduojami tiek daug negatyvo. Kai išsiskyrėme, liūdėjau, bet ir tikėjausi, kad vėl susikirsiu su šiais žmonėmis ir amžinai būsiu dėkingas už laiką, kurį praleidome kartu augdami individualiai ir kaip komanda. Ačiū jums visiems!
Laurynas
